Teisinga motyvacija II

Motyvacija – tam tikros veiklos paskatinimas. Tokį žodžio „motyvacija“ paaiškinimą suteikia tarptautinių žodžių žodynas. Jis, tarytum, sufleruoja, kad tai kažkokios veiklos prieverta. Tačiau, man asmeniškai mankšta ne prievarta, o malonumas. Man patinka, kad po kiekvienos treniruotės aš jaučiuosiu atsipalaidavęs, man patinka kad mankšta man suteikia energijos, man patinka, kad tai yra procesas, kurio metu aš turiu susitelkti, susikoncentruoti į vieną dalyką. Taigi, man nereikia jokio paskatinimo ar prievartos tam kad mankštintis. Daugelis žmonių sako, kad jiem patinka mankštintis, nes tai priverčia juos gerai jaustis, pasitikėti savimi, tačiau tai nėra tikrasis pasitenkinimas, tai veikiau pozityvus veiklos vertinimas. Natūraliai kyla klausmas – kaip išmogti mėgautis kiekviena treniruote? Jeigu pažiūrėsime dokumentinį filmą „pumping iron“ matysime, jog A.Schwarzeneggeris su draugais sporto salėje tiesiog juokėsi iš džiaugsmo,  jis mėgavosi, nes žinojo, kad kiekviena serija priartins jį prie jo tikslo, vizijos, kurią jis buvo susikūręs. Tačiau daugelis iš mūsų neturi ambicijų tapti kultūrizmo čempionais arba profesionaliais atletais. Vis dar lieka neatsakytas klausimas – kaip padaryti sportą kasdieniniu įrpočiu? Atsakymas – disciplina. Motyvacija gali paskatinti tave pajudėti iš mirties taško, tačiau disciplina priverčia tave  nesustoti. Motyvacija yra teigiama emocija, kuri paskatina veikti, disciplina tai užprogramuotas protas. Kitaip tariant, kai esi disciplinuotas tu neesi priklausomas nuo kažkokios pozityvios emocijos, tu imi ir darai tai kas tau įprasta. Būtent to mum ir trūksta – per daug šnekame, fantazuojame ir per mažai darome. Kiek kartų esame girdėję, jog „nuo kitos savaitės padėsiu sportuoti“ ar „nuo kitų metų pradėsiu mesti svorį“ kalbos taip ir lieka kalbomis. Taip yra todėl, kad pažadai priverčia mus geriau jaustis – jaučiamės lyg būtume atlikę jau pusę darbo, mintyse išgyvename savo dar nepasiektus rezultatus, išgyvename aplinkinių, draugų reakcijas, kurių „susilauksim“ kai pasieksim tai ką prisižadėjom. Tačiau, tai yra savęs apgaudinėjimas, konforto zonos kūrimas, kurioje nesijaučiame tokie nevykėliai. Taigi, kaip išsiugdyti discipliną? Ji ateina su kasdieniniu įpročiu. Todėl visada reikia orientuotis į šiandieną. Kuris tikslas atrodo lengviau įgivendinimas „šiandien aš sąžiningai sportuosiu“ ar  „per metus užauginsiu stangrius krūtinės raumenis“? Manau atsakymas akivaizdus. Taigi reikia stengtis kad šiandien būtų, kuo produktyvesnė, kuo idealesnė diena, rytoj kartoti tą patį. Po kurio laiko nuolatinis veiklos kartojimas pavirs disciplina. Gyvenime dažnai atsitinka taip, kad atsiranda visokių trukdžių, kurie riboja veiklos pastovumą ir trukdo išsiugdyti discipliną – gimtadieniai, nenumatytos aplinkybės ir pan. Tačiau, galiausiai vistiek reikia grįšti prie principo „šiandiena aš atliksiu viską puikiai, kad galėčiau savimi didžiuotis.“  Negalima leisti, kad trumpas atsiraukimas nuo veiklos visai išmuštų iš vėžių. Reikia išlaikyti koją tarpduryje, ir nepatraukti jos, nes durys užsidarys. Kartais organizmui sveika atsiriboti kurį laiką nuo fizinės veiklos tam, kad galėtų iš naujo reaguoti į šoką, kurį gauname fizinės veiklos metu. Reaguodamas į šoka organizmas atsistato su didesniu potencialu. Nesustabdomas lėkimas, bandymas save kuo labiau išvarginti gali sukelti persitreniravimą. Bet nereikėtų tuo piktnaudžiauti ir ne protingai atsiriboti nuo savo kasdieninės mankštos kai tam nėra jokios rimtos priežasties. Polinkis sugrįžti į konforto zona verčia kartais susigalvoti įvairių priežasčių, kodėl nesportuoti: „šiandien keist turėjau mašinos tepalus“ ir pan. Negalima sau leisti susirgti pasiteisinimų liga. Reikia visada stengtis pažiūrėti į situaciją racionaliai, paklausti savęs „ar tikrai negalėčiau paversti savo dienos produktyvesne ir pasportuoti? Ar užsispyręs žmogus mano situacijoje leistų sau eiti dabar ir sėdėti prie kompiuterio? “. Kartais prasta nuotaika paskatins greitai susirasti pasiteisinimų. Štai kodėl motyvacija nėra tas dalykas, kurio mum reikia – ji perdaug priklauso nuo nuotaikos, emocinės būsenos.