2013 m. rugsėjo 5 d., ketvirtadienis

Sveikos mitybos pagrindai



Visi kas yra bent kiek susidūrę su aktyvia sportine veikla, ypač kultūrizmu girdėję, kad pagrindinis raktas į sėkmę tai yra sveika mityba. Galima išgirsti daugybę patarimų, rekomendacijų kaip sveikai maitintis. Galiausiai, koks nors treneris gali sudaryti mitybos planą už papildomą užmokestį. Šitas visas informacijos tinklas apie „taisyklingą mitybą“ susipina į mazgą padaro bendrą vaizdą labai sudėtingą. Tai priverčia galvoti, jog „be cheminių preparatų nieko nebus“. Aš laikausi nuomonės, kad viskas yra daug papraščiau ir mityba sporte gali būti lengvai suprantama, viską suvedant į bendrus dėsnius, kurių net nebūtina laikytis. Aišku, nereikia suprasti to, kad galima gerti alų kiekvieną dieną ir valgyti tik vieną kartą per dieną.  A.Shwarzeneggeris yra pasakęs: „Tiek griežta mityba tiek sportas yra labai svarbu, bet jei man reiktų rinktis tik vieną iš dviejų, aš rinkčiausi – fizinį aktyvumą.“ Tačiau jei yra poreikis pasiekti gerų rezultatų greitai kaip tik įmanoma, numesti svorį arba progresuoti toliau kai yra pasiekta tam tikra fizinė forma ir rodos sunku pasiekti daugiau, būtina žinoti esminius dalykus apie mitybą. Galiausiai yra taip, kad kaip tu valgai taip ir jautiesi, todėl su prasta mityba sunkiau pasiekti produktyvumą treniruotėje.
Svarbiausias dienos valgis – ryte kai organizmas turi pasiruošti dienai ir pasipildyti energinius resursus. Vienas iš svarbiausių energijos šaltinių, kurį gauname su maistu – angliavandeniai.  Treniruotės metu eikvojamos glikogeno atsargos (angliavandenių tipas, kaupiamas raumenyse kaip rezervinis energijos šaltinis). Jei „energijos sandėliai“ nėra papildomi, sportininkas nesijaus energingai, dėlo negalės pilnavertiškai ir produktyviai treniruotis. Turi praeiti laiko kol organizmas angliavandenius įsisavins, todėl vartojant juos prieš treniruotę pakrausime savo bateriją ir treniruotė taps efektyvesnė. Pagrindiniai angliavandenių šaltiniai:  grūdai ir jų produktai, daržovės, vaisiai, pienas.
Kita ne mažiau svarbi medžiaga sportuojant – baltymai.  Jie vaidina pagrindinę struktūrinę rolę mūsų organizmuose – raumenų, griaučių sudedamoji dalis. Pradedantiems sportuoti, kol organizmas prisitaiko prie pastovaus fizinio krūvio, o tai trunka apie dvi tris savaites, sunaudoja žymiai daugiau baltymų. Keista kai sportuojantys vartoja baltymus įvairiais pavidalais dideliais kiekiais, tarsi, kuo daugiau tuo geriau. Per didelis jų kiekis rūgština kraują, gali sukelti apsinuodijimo požymius, per daug apkraunami inkstai. Tiesa ta, kad maždaug 2,2 gramai baltymų vienam kūno kilogramui – maksimalus kiekis, kurį per dieną organizmas gali pasisavinti. Baltymų pasisavinimo greitis priklauso nuo baltymų tipo, skirtumų tarp amino rūgščių ir hormonų reakcijos į baltymą. Taigi, nuo baltymo tipo ir nuo mūsų individualumo priklauso per kokį laiko tarpą ir kokiu greičiu amino rūgštys pateks į raumenį. Todėl verčiau valgyti kuo įvairesnį baltymų turtingą maistą (neatsisakant nei augalinio, nei gyvulinio maisto), kad organizmas gautų kuo įvairesnių amino rūgščių. Organizmas pats negali pasigaminti baltymų, todėl, jei nebus imtasi jokių priemonių, tai vietoj to, kad augtų ir stiprėtų raumenys, jie bus ardomi, organizmas nebus pilnavertiškai paruoštas fizinei veiklai. Baltymų galima rasti įvairiausiuose produktuose:  mėsoje (gausiausia vištienoje), kiaušiniuose, pieno produktuose ir t.t
Neretai galima sutikti nuomonę, kad angliavandenius ir baltymus reikia vartoti atskirai, dėl geresnio įsisavinimo. Mano nuomone toks būdas nėra pats geriausias. Nuo pat senovės žmonės yra visaėdžiai ir pratę prie mišrios mitybos. Taigi per ilgą evoliucijos laikotarpį mūsų skrandis sufromuotas taip, jog galėtų apdoroti skirtingas maistines medžiagas vienu metu, pasisavinant iš jų svarbiausius elementus. Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad šios medžiagos yra būtinos ne sportuojančiam žmogui, o tai reiškia, kad sportuojančiam, ypač tuo atveju kai norima priaugti raumemų masės, jų reikia dar daugiau. Kitavertus visur turi būti balansas, negalima pradėjus sportuoti stengtis persivalgyti. Sveikiau yra maitintis po mažiau, bet kuo dažniau. Kuo rečiau valgome, tuo organizmas labiau pratęs kaupti atsargas – riebalus. Beto valgant dažniau pagreitėja metabolizmas – medžiagų apykaita. Taigi reiktų stengtis valgyti dažniau nei trys kartai per dieną.
Žmonės, kurie nori numesti svorio labai dažnai vengia riebalų. Reikia pasakyti, kad tokia formulė toli gražu neteisinga. Faktas: riebalai yra būtini visiems. Riebalai [1]yra viena pagrindinių maisto medžiagų, įeinančių į visų ląstelių sudėtį. Riebalai yra geras energijos šaltinis. Riebalai dalyvauja termoreguliacijos procesuose, aprūpina organizmą nepakeičiamosiomis riebiosiomis rūgštimis, riebaluose tirpiais vitaminais – A,D,E,K bei gerina jų pasisavinimą. Svarbu tai, kad riebalų sudėtyje yra cholestirinas. Jis yra kuras sintezei, svarbiausiam lytiniam hormonui – testosteronui. ). Be testosterono fiziologiškai raumenų auginimas yra neįmanomas. Visdėlto, kalba eina ne apie bloguosius riebalus ir tai toli gražu nereiškia, kad galima ramia sąžine valgyti picas ir kebabus. Gerieji riebalai tai žuvų taukai, kuriuos galime gauti su riebia žuvimi, augalinis margarinas, augaliniai aliejai, riešutai.





Vanduo

Kai kalba pasisuka apie treniruotes ir progresą, visi linkę sureikšminti mitybą. Tačiau ne mažiau svarbus yra organizmo aprūpinimas skysčiais. Ape 70% žmogaus sudaro vanduo[2], o per metus žmogus vidutiniškai išgeria apie 750 litrų vandens, taigi vanduo labai stipriai įtakoja ir mūsų kūno šilumos balansą, gerą savijautą, darbingumą. Visi linkę manyti, kad išgeria pakankamai vandens, bet dažniausiai tai būna ne tiesa. Toks iš pažiūros paprastas dalykas kaip vanduo gali padėti numesti svorį geriau nei dauguma dietų. Tai nereiškia,kad reikia misti vien vandeniu, tiesiog išgėrus pakankamą jo kiekį, užsipildo skrandis ir sumažėja apetitas – tai ypač aktualu prieš miegą kai norisi valgyti. Taigi, mažiausiai ką sportininkas gali padaryti dėl savo organizmo tai išgerti vandens, daugiau nei įprasta. Su aktyvia fizine veikla vandens lygį reiktų pakelti iki 4 litrų per parą.
Bene viena iš svarbiausių funkcijų, kurias atlieka vanduo - tai dalyvavimas maisto skaidyme ir maistinių medžiagų tiekime į ląsteles. Vanduo taipogi išstumia lauk toksinus ir visus kitus medžiagų apykaitos proceso metu išsiskyrusius nereikalingus produktus. Kulturizmą kaip sporto šaką pasirinkę žmonės dažniausiai valgo daug, kad priaugtų svorio todėl vanduo yra būtinas kad paskatinti sklandesnį inkstų darbą. Nors optimalus skysčių kiekis svarbus sportuojant, tačiau jis turi būti papildomas nuolat – ir ne treniruočių dienomis. Bėda ta, kad nors žmogaus kūne yra daug vandens (50-70proc. kūno masės), organizmas negali sukaupti jo atsargų. Todėl gerti  atsiradus dideliam troškulio jausmui – per vėlu. Štai kodėl labai svarbu kad darbingumas nesumažėtu atsigerti prieš treniruotę, jos metu ir po jos. Daug gerti prieš treniruotę dar svarbu ir dėlto, kad esant intensyviam fiziniam krūviui  išsiskiria tiek daug prakaito, jog atstatyti reikiamą skysčių kiekį organizme treniruotės metu ir iškarto po jos tiesiog neįmanoma. Jei atsitiko taip, kad nepasirūpinome pakankamu vandens kiekiu organizme ir praradome skysčių daugiau nei 2 proc. kūno masės, pablogėja organizmo galimybes. Jeigu skysčių kiekis organizme nekompensuojamas laiku, jis pasisavinamas iš kraujo ir organų audinių. Kraujotaka sulėtėja ir raumenų bei kitų organų aprūpinimas deguonimi pablogėja. Pasekmės – silpnumas, darbingumo praradimas, galvos skausmai. Kartais po intensyvios treniruotės man pasidarydavo silpna. Susirūpinęs ir panaršęs internete priežasties atradau įvairių atsakymų, kurie nieko gero nežadėjo – siplna širdis, prasti plaučiai, persidirbimas ir t.t Tačiau padidinus skysčių kiekį problema kaipmat dingo. Todėl neskiriu vandeniui tiek daug dėmesio vien tik dėlto,kad perskaičiau apie tai kaižkur.
Apibendrinant galima paminėti, jog  dėl kraujo apytakos per smegenis kas dieną teka 1400 litrų kraujo; inkstai kas dieną perfiltruoja apie 2000 litrų vandens; virškinimo sistema kas dieną pagamina apie 8 litrus virškinimo skysčių; per 24 valandas sveikas žmogus išskiria per inkstus, žarnyną ir plaučius apie 2,0-2,5 litrų skysčių. Taigi optimalus skysčių kiekis yra būtinas organizmui pilnavertiškai funkcionuoti ir pasiekti aukščiausią produktyvumo lygį, kuris reikalingas treniruotėje.

Išimtys mityboje

Laikytis betkurio mitybos plano gali pasirodyti ne tokia jau lengva užduotis. Po kurio gali pasiilgt tokio dalyko kaip čipsai ar pica. Kai galiausiai neišlaikai ir nusiperki čipsų pakelį, labai didelė tikimybė, kad sekančią dieną pirksi kitą. Mano nuomone tai yra savaime suprantama – kartais reikia mokėti įsiklausyti į organizmo poreikius, nes labai didelė tikimybė, kad to ko norisi, turi tą ingridientą, kurio trūksta mūsų organizmui. Bet kaip suderinti sveiką mitybą su čipsais ar hamburgeriu? Sportininkai, ypatingai kultūristai turi „cheat meals“. Tai yra retos progos, išimtys, kai sportininkas leidžia sau valgyti, tai ko įprastai nevalgytų, nesibaimindamas dėl papildomų kalorijų. Reikia pasakyti, kad tokios išimtys būna ne dažniau kaip kartą per savaitę. Neatitrūkdamas labai nuo temos noriu pakalbėti apie alkoholį. Yra daugybė žmonių, kurie užsiima sportine veikla, bet išgeria po butelį ar du alaus į dieną teisindamiesi, kad tai padeda jiem užmigti, ar kad pora alaus butelių nieko blogo. Bloga žinia, ta kad netgi vienas butelis per dieną alaus gali turėti neigiamų pasekmių rezultatam. Koncentracija, produktyvumas, regeneracija, visiem šiem veiksniam alkoholis daro neigiamą įtaką. Nors organizmas alkoholį absorbuoja pakankamai greitai, jo asimiliacija užtrunka, todėl  įtaką sportinei veiklai gali pasireikšti net  48 valandas nuo paskutinio išgėrimo. . Labai svarbus faktorius, kad alkoholis sumažina vitaminų pasisavinimą, tai taip pat gali paveikti širdies darbą. Bet tai neblogiausia, nes toks alkoholio vartojimas kiekvieną dieną, net ir mažais kiekiais padidina tikimybę, kad tu išgersi daugiau atėjus savaitgaliui. Ir ne todėl, kad tu priklausomas, o todėl, kad pas tave bus atsiradęs ne racionalus pateisinimas – jei išgeriu vieną alaus per dieną, tai nieko tokio jeigu savaitgalį išgersiu keturis butelius. Taigi, nors butelis per diena nėra daug, bet tai yra indikatorius, kad tu būsi labiau linkęs į igertuvęs, ir tam tikru momentu labiau pasiduosi įtaką, kai draugas siūlys išgert ar kvies į gimtadienį. Arba geri arba sportuoji. Viskas labai paprasta.



[1]  Gerieji ir blogieji riebalai.  http://www.maistassportui.lt/lt?cid=194
[2]  Dehydration.  www. nutritiondata.self.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą