Kaip užsibrėžti tikslus?

Kiekvienas sportuojantis turi tikslų, susijusių su galutiniu rezultatu, kurio siekiama. Geras sportininkas turi tarpinių tikslų, susijusių su arčiausiai pasiekiamais rezultatais. Taigi, link savo tikslo sporte reikia judėti laipsniškai. Tam kad pastatyti namą pirmiausiai reikia pradėti nuo pamatų, pastatyti sienas ir t.t  Labai daug pradedančių užsibrėžia tikslą per trumpą laiką pastatyti stogą, nors dar neturi net pamatų. Iš to seka, kad tiklsai sporte turėtų būti realistiški ir suskirstyti į mažesnius tikslus. Jeigu mano tikslas yra padaryti dešimt prisitraukimų su viena ranka, tai pirmiausia man reikia užsibrėžti tikslą padaryti bent 35 paprastus prisitraukimus, poto padaryti bent vieną prisitraukimą su viena ranka, kol galiausiai padarysiu dešim prisitraukimų su viena ranka. Labai svarbu pasakyti, kad realistiški turi būti ne tik tikslai, bet ir laiko terminas per kurį aš sau leidžiu tuos tikslus pasiekti. Jeigu paimsime ta patį pavyzdį su prisitraukimais, tai jeigu mano tikslas yra padaryti 35 prisitraukimus aš turiu skirti sau pakankamai laiko, kad tą tikslą pasiekti. Akivaizdu, jog jeigu aš šiuo metu padarau vos vieną prisitraukimą, tai per kelias savaites nepasieksiu tokio prisitraukimų skaičiaus. Taigi, realistiški turi būt tiek patys tikslai, tiek laiko terminas, per kurį sau leidžiame tuos tikslus pasiekti. Priešingu atveju pasijausime labai nemaloniai jei nepavyks pasiekti tikslų laiku, sumenkės poreikis sportuoti – neigiama patirtis demotyvuoja imtis to pačio dalyko antrą kartą. Jeigu jau taip atsitiko, kad tikslų pasiekti laiku nepavyko, tik disciplina ir užsispyrimas padės peršokti šią duobę ir judėti toliau, pasimokyti ir išanalizuoti situacija. Tokiu būdu neigiama patirtis tampa naudingu dalyku ateityje.

Žinau, kad dauguma neturi tokių konkrečių tikslų kaip 10 prisitraukimų su viena ranka. Tokiu būdu sekti progresą tampa sunkesnė užduotis. Štai kodėl reikia pildyti sporto dienoraštį. Progresas – organizmo adaptyvi reakciją į sukeltą stresą. Kitaip tariant, organizmas po kiek laiko adaptuojasi prie fizinio krūvio ir tampa sunkiau progresuoti. Pokyčiai tampa menkiau pastebimi. Pildant sporto dienoraštį galima betkuriuo metu atsiversti ir pasitikrinti savo progresą, pasižiūrėti koks krūvis turi būti, kad būtų patobulėjimas, žingsnis į priekį. Jeigu atsivertęs dienoraštį matau, kad prieš savaitę padarydavau 100 atsispaudimų per dieną, tai dabar turiu padaryti po 110 atsispaudimų per dieną, tam kad mano organizmui tai būtų šokas, o ne krūvis prie kurio jis prisitaikęs. Mūsų kūnas yra bailys – siekiant palaikyti homoestazę, jis savo galimybes – deguonies kiekio pernešimą kraujyje, širdies galimybę aprūpinti raumenis ir organus krauju, neuroninį impulsą, siunčiamą iš smegenų į raumenis padidins, tam kad išvengtų šoko, sekantį kartą susidūrus su fiziniu krūviu. Taigi siekinat progresuoti ir neleisti savo organizmui visiškai adaptuotis būtina žinoti savo krūvvio dydį, kuris didinamas tik palaipsniui. Negalima suprasti, jog jeigu aš nualinsiu savo organizmą, kūną, tuomet jis progresuos. Priešingai, po treniruičių jis nusilps, ir nesugebėsime pasiekti reikiamo efektyvumo. Todėl progresas turėtų būti didinamas tik pamažu, leidžiant organizmui adekvačiai prisiderinti prie tempo.

Kalbant apie tikslų nusistatymą, reikia pasakyti, kad jie turėtų būti orientuoti tik į tave patį. Konkurencija yra normalu, ir gali padidinti motyvaciją, tačiau neverta lyginti save su kitais, nes viada atsiras stipresnis, didesnis ir greitesnis. Todėl viskas tik dėl savęs ir savęs. Blogai jeigu tu sportuoji tik dėlto, kad sužavėti patinkančią merginą. Tokiu būdu tavo rezultatai per daug priklausomi nuo jos, ir jeigu tau nepavyks jos sužavėti – tavo tikslas pasmerktas. Tagii tikslai turėtų būti orientuoti pirmiausia į tavę ir tik tau.