Ne kartą esu girdėjęs klausimą: "Iš kur pas tave tiek motyvacijos?". Atsakannt į šitą klausimą galiu pasakyti, kad motyvacija man ne imponuoja visiškai. Natūraliai kyla klausimas - iš kur pas mane tuomet tiek užsispyrimo daryti tai ką darau ir nespjauti į viską? Iš kur pas mane tiek užsispyrimo eit į lauką ir bėgti krosą kai lauke blogas oras? Atsakymas paprastas - disciplina. Beto man tikrai patinka mankštinktis. Tai kokio velnio tada man reikia ieškoti motyvacijos tam kad daryčiau tai kas man patinka?
"Motyvacijos" ieškoma, tuomet kai veikla nėra svarbi ar mėgstama - nekelia pozityvių emocijų. Jeigu tau reikia motyvacijos, tai reiškia, kad tau reikia būdo pakeisti savo emocinę būseną, nes juodas darbas kurį tu galvoji kad reikia atlikti tau kelia negatyvius jausmus.
Nesakau,kad motyvacija yra blogas reiškinys. Mane visada gerai nuteikia Rockio muzika, o Švarcas įkvepia :D Tiesiog, tai nėra mano pagrindinis varomasis mechanizmas. Man nereikia kažkokios euforinės būsenos, kad pradėčiau mankštintis, ar būtinai pažiūrėti kažkokį "motyvuojantį" video - aš tiesiog imu ir darau. Mankšta padeda man geriau jaustis, jaučiuosi labiau pasitikintis savimi, atsipalaidavęs - man tai ištikrųjų patinka. Vien tas faktas kad man reikės eiti ir sutelkti visus savo organizmo resursus, sutelkti visiškai dėmesį - nuteikia mane labai teigiamai. Kai naktį atsikeliu į tualetą, aš nenoriu grįšti atgal į lovą, aš noriu imti ir pradėti treniruotis savo planchę, nes būtent tai aš numatęs kitai dienai. Mano motyvacija - aš pats. Jeigu tai nėra visiškai tai, kas tau patinka išsiugdyk discipliną, nuolatinį įprotį, neapsimoka bū priklausomam nuo kažkokios būsenos vien tik tam kad atlikti tai kas "reikia". Griežta disciplina, užsispyrimas - šitie žodžiai man daug labiau patinka, nei "motyvacija".... Motyvacija skatina svajoti tuomet kai reikia imtis realių veiksmų. Discpiplina, užsispyrimas, disciplina, disciplina, kuri yra išugdoma, motyvacija - per daug nepastovi....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą