Naujas iššūkis - 5000 prisitraukimų per mėnesį.

Neseniai miške pabandžiau padaryti muscle up. Atsitiko tai ko ir tikėjausi - suprastėjo forma ant skersinio, muscle padaryti kur kas sunkiau nei ankscčiau. Galėčiau surasti daugybę pasiteisinimų kodėl taip yra - priaugau svorio, įtemptas grafikas ir pan. Tačiau taip apgaudinėčiau tik save.
Bėda ta, kad aplinka kurioje sukuosi man nekelia fizinių iššukių - man nereikia būti "žveriu" tam,kad jausčiausi gerai, užtenka palaikyti fizinę formą ir vistiek būsiu vienas iš stipriausių savo pažįstamų tarpe. Nuo 15likos metų niekada nenustojau sportuoti, priešingai nei kiti nedariau ilgų pertraukų, "vasaros atostogų" ir pan. Žinau, kad naivu tikėtis, jog visalaik išliksiu gimnastiškos formos ant skersinio, kai tiek laiko dėmesį koncentruoju ties kitais pratimais ir raumenų grupėm, o prisitraukimus darau tik viena kart per savaitę - kai būna diena nugarai treniruoti. Tačiau mintis, kad mano fizinis profilis pasikeitė - atsirado spragų kažkurioje srityje sužadina alkį, o tai reiškia naują iššūkį! Iššūkius sporuojant reikia kelti, norint neprarasti azarto. Todėl užsibrėžiau per kitą mėnesį padaryti 5000 prisitraukimų. Labai galimas daiktas, kad persitreniruosiu, tačiau noriu išbandyti save - bus įdomu :)

Rezultatai:
Gegužės 17 d. Kolkas tik 2150 prisitraukimų - atsilieku nuo grafiko. Nors supratau, kad negalima padalyti prisitraukimus kiekvienai dienai - reikia poilsio po kažkurio laiko, kitaip jaučiu, kad sudeginsiu raumenis. Šiuo metu tokia savijauta, kad peršti ne tik nugaros raumenis - pečiuose jaučiama didelė įtampa - ant rankų stovėt patapo labai sunki užduotis. Taigi supratau, kokią nemažą įtaką didelės raumenų grupės turi kitiem raumenim. Tenka pripažinti kad per daug užsimojau - skaičių reiktų palaipsniui didinti. Bet vistiek stengsiuos padaryti kiek įmanoma daugiau, kad išlikčiau ištikimas pats sau. Paradoksalu, bet aš ir esu didžiausias savo priešas. Vistik psichologinė būsena - labai rami, kaip visada :)

Birželio 1

Galutinis rezultatas 4720 prisitraukimų.
Pamokos: nesvarbu koks fizinis krūvis, cardio pamokos padeda - buvo vienu momentu apėmusi depresija. Tai dar kartą įrodo,kad fizinė būklė su psichologine glaudžiai susijus. Tačiau pradėjau lošti krepšinį ir tai pašalino įtampą. Visada reikia bent kelių dienų poilsiui. Geriau vieną dieną padaryti daugiau ir pailsėti, negu išvis be poilsio varyt. Neapskaičiavau,kad gegužės pabaigoj sesiją. Na bet pasiteisinimų visada betkoks nevykėlis suras, taip kad ne tame esmė :) Dabar jaučiuosi taip lyg galėčiau išnešti viską ** :)))

Valgymas prieš miegą.

Visiem gerai žinoma ir nestebinanti "dietologų" rekomendacija nevalgyti po 19h, dėl galimų sveikatos ir miego sutrikimų. Nors ši taisyklė iš pirmo žilgsnio atrodo logiška, tačiau yra keletas niuansų apie kuriuos kažkodėl nutylima..
Organizmas niekada nesustoja funkcionavęs, netgi miego metu - jam reikia energijos resursų. Svarbiau yra tai ką valgome. Jei prieš miegą prisikertame kebabų arba traškučių, tai normalu,kad miego kokybė suprastės, nesijausim žvalūs. Bet esmė tame, kad maistas daro įtaką savijautai nepriklausomai nuo paros laiko. Taigi nesvarbu kada, svarbu ką.
Yra daugybė mitybos programų, kurios parduodamos už pinigus, mitybos rekomendacijų galima prisiskaityti ir ir internete. Tik bėda ta, kad kiekvienas esame skirtingas, su skirtinga medžiagų apykaita, skirtingomis fiziologinėmis savybėmis. Jeigu būdų kažkokia stebuklinga mitybos formulė - ją seniai žinotume, ir nereikėtų išleisti daugybės pinigų, kad "specialistai" mum patartų ar sudarytų mitybos planą. Todėl kartais geriau įsiklausyti į savo organizmą, negu klausyti kitų. Kartais tenka paeksperementuoti vardan didžiojo gėrio. Aš pats negaliu užmigti su tuščiu pilvu. Taigi laikantis sveikos mitybos dėsnių, paros laikas kada valgome lieka antrame plane. Daug svarbiau - turėti gerus pusryčius, nei ne valgyti prieš miegą..