Vienas iš šiuolaikinės vartotojiškos visuomenės bruožų - noras gaut viską, už tai nieko neduodant. Deja, panašus nusistatymas neaplenkia ir pradedančių sportininkų, su reta išimtimi. Įdomu, tai, kad pradedantysis sportininkas ištikrųjų progresuoja greitai - organizmas nepratęs prie didelių, krūvių, neišvengiamai privalo stiprėti. Vyksta fiziologinės lenktynės - organizmas siekia padidinti savo potencialą iki tokio lygio, kad išvengt streso, mes siekiame tą stresą padidinti - nes tai priverčia organizmą stiprėti.
Galiausiai ateina toks momentas, kai organizmas adaptuojasi prie krūvio labai gerai, todėl šokiruot jį pasidaro be galo sunku. Čia ir dingsta kantrybė.
Mes juk įpratę gauti viską greitai, įdėdami kuo mažiau pastangų. O kai nėra lengvo kelio, dažniausiai kito kelio neieškoma. Galime taip apgaudinėti save kiek norime, tačiau savo organizmo neapgausime - viskas biologiškai apskaičiuota. Norint nesustoti ir judėti į prieky lieka tik vienas kelias - sunkusis kelias. Pastarasis reikalauja daug pastangų, ištvermės. Norint sėkimgai juo eiti reikia apsišarvuoti kantrybe. Norint gauti apdovanijimą, reikia jį užsitarnauti. Norint kažką gauti - reikia duoti. Mūsų sportininkų duoklė turi būt geležinė kantrybė. Tik uoliai siekdami savo tikslo pasieksime rezultatus.
Tau sunku? Manai tu toks vienas? Skirtumas tarp to, kuris turi tai ko tu neturi, bet nori yra tas, kad jis turėjo kantrybės išlaukti ir iškentėti viską iki galo.
Nesakau, kad reikia galvą daužyt į sieną, tol kol ją pramušim. Tačiau, nėra jokio lengvo kelio, nėra jokio trumpesnio kelio. Iš praktikos žinau, kad lengviau kentėti dabar negu kentėti vėliau, kad pasidavei. Juk visi mes žmonės..tačiau reikia turėti tikslą ir link jo judėti, tuomet ir atsiranda kantrybė - nes tu žinau ,kad anksčiau ar vėliau tą tikslą pasieksi. Laivas, kuris turi aiškų kursą, turės ir kantrybės link jo nuplaukti. Priešingu atveju - laivui balškomui bangų ir be kurso, nepadės kantrybė laukiant, kol jį atsitiktinai nuneš bangos ten kur jam geriau...
Tik kantrybė padeda neprarasti šalto proto, kai atrodo, kad stovim vietoj. Sportas nėra kažkoks mechaniškas procesas, kuriam būtų instrukcija, sportas tai gebėjimas padaryti taip, kad mentaliniai resursai tarnautų mūsų naudai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą