Yra epizodų gyvenime, kuriuos atsimename ryškiau nei kitus. Viena iš akimirkų, kurią atsimenu ryškiai, žvelgdamas į praeitį - žvejyba, kartu su seneliu. Taip ir netapau žvejybos entuziastu, tačiau ši kukli patirtis man tapo metafora, kurią noriu pasidalinti.
Pirmiausia žvejyba puikiai iliustruoja pasiaukojima - tu kartais sušlampi, gali sušalti, bet svarbiausia aukoji - laiką. Ir visdėlto, tau tai teikia malonumą. Azartas, tikslo turėjimas tau suteikia kantrybės laukti savo laimikio.
Tos kantrybės mum trūksta kai pradedame sportuoti -mes norime visko greitai ir iškart. Tačiau, viskas taip nesidaro -pirmiausia turi įgyti patirties, išsistudijuoti, kuriuose vietose geriausia kimba ir koks masalas tinkamiausias. Tas pats pasakytina ir apie sporta - reikai atlikti, namų darbus, domėtis, eksperementuoti. Ir nesvarbu, jog kitas sako žinantis geriausią kibimo vietą - mum gali labiau pasisekti kitoje vietoje su kitu masalu. Sporte tas pats - nėra jokios universalios formulės, jokių tobulų metodų. Yra tik esminiai principai ir patirtis. Visa tai ateina su kantrybe. Ir kad ir koks geras žvejys bebūtum ateina diena kai grįšti namu be laimikio, tuščiomis - ženklas,kad kažką reikia keisti. Sportas labai dinamiškas procesas -būtent pokyčiai, progresavimas determinuoja tavo sėkmę.
Tampa aišku, kad per vieną dieną geru žveju netapsi, net jeigu ir naudotum stebuklingą masalą. Galima naudoti brangiausius papildus sporte, bet ar tai nebus stebuklingo masalo ieškojimas? Taigi, nėra greitų rezultatų, yra tik rezultatai, kurie ateina su kantrybe ir pasiaukojimu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą