Sportuojantys žmonės dažniausiai turi griežtą savo fizinės veiklos specializaciją - priskiria save vienai ar kitai šakai. Tų, kurių treniruotes sudaro tik pratimai ant turniko dažniau linke save vadinti - streetworkouter' iais, o tie kurie sportuoja sporto salėje kaip taisyklė savo sporto šaką įvardina kaip fitnesas arba kultūrizmas. Aš save vadinu atletu. Atletu, kuris stengiasi stiprinti bendrą savo fizinę sveikatą, ir nesirenka griežtos specializacijos vienoje ar kitoje srityje. Tiesa, kad norint pasiekt aukštumų vienoje srityje, universalumas ne ta savybė, kurios reikia siekti. Universalumas - abstraktus matas, kai tuo tarpu norint būti savo srities specialistu, reikia pasirinkti konkretų matą/sritį ir stengtis jį kaip įmanoma labiau ištobulint. Paprasčiau tariant - norint būti maratonų laimėtoju, neužtenka būti universaliu atletu - nes sprinteris ar šuolininkas į tolį neturi tiek išvermės, kiek turi ilgų nuotolių bėgikas. Ir visgi aš renkuosi aukso viduriuką tarp kultūrizmo ir gatvės sporto. Bet kuom šios dvi sritys skirasi?
Vienas iš akivaizdžiausių skirtumų tarp kultūrizmo ir streetworkout tai yra ekspozicija. Streetworkouteris greičiausiai mokės įvairų triukų, kurie aplinkiniams atrodys įspūdingai. Kai tuo tarpu kulturizme nesvarbu treniruotės, pratimų ekspozicija - svarbiau pati pratimų kokybė, svarbiau sukurti intensyvumą raumenyse. Tai priverda prie dar vieno skirtumo - streetworkouteriui svarbiau skaičius, kiekybė, o kultūristui kokybė. Kitaip tariant, sportuojant vien tik ant turniko svarbiau yra ištvermė - nes daroma daug pakartojimų, daugiau prisitrauukimų ir treniruotė trunka daug ilgiau nei kultūristo. Kultūristui ištvermė mažiau svarbi, jam svarbiau jėga, pastoviai progresuoti didinant svorius. Apibendrinant fizines kokybes pagal prioritetus galiam suskirstyti taip:
Kultūristas: 1. Jėga 2. Ištvermė
Streetworkouteris: 1. Ištvermė 2. Jėga
Kitas svarbus niuansas yra atlikimo greitis. Kultūristas pratimus dažniausia daro lėtai, o streetworkouteris greitai. Juk nepadarysi malūnėlio ant turniko jeigu darysi vsiką lėtai. Aš kadangi laikau save atletu, sumaišau šias dvi šakas ir prisitraukimus darau itin lėtai.
Sunku būtų pasiginčyti, kad sportuojant ant turniko reikia mokėti laikyti savo kūno balansą, turėti grakštumo. Prie šių savybių sąrašo galima būtų priskirti - raumenų atmintį. Atliekant įvairius, sudėtingus pratimus ant turniko - svarbus neuroninis ryšys tarp proto ir raumenų. Kitaip tariant, darant vieną ar kitą pratimą, rankos ir kūnas turi automatiškai atsidurti reikiamoje padėtyje. Tam kad taip atsitiktų, streetworkouteris pratimus kartoja nuolat ir nuolat, tol kol raumenys turi pakankamą atmintį tai padaryti automatiškai. Kultūristam nereikia tokios didelės raumenų atminties, tačiau čia iškyla paradoksas, todėl kad matau, jog kaikurie žmonės, lankantys sporto klubą, nemoka daryti pratimus su teisinga technika.
Pabaigai, noriu pasakyti, kad apžvelgti skirtumai tarp kultūristo ir streetworkouter'io yra tik tendencijos, kurios mano nuomone vyrauja. Tai jokiu būdu ne taisyklės. Visai galimas daiktas, kad kultūristas bus ištreniravęs savo ištvermę ar kad streetworkouteris darys nedaug prisitraukimų ir lėtai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą