Nauji metai dažniausiai prasideda naujais pažadais - numesti svorio, įgyti gerą formą ir pan. Bėda ta kad entuziazmas ilgainiui išblėsta. Taip ir praeina metai pusiau spardymamusi, pusiau plaukimu pasroviui. Žmonių motyvacija greitai dingsta nes jie ieško lenvgo kelio, ar stebuklingos formulės, kuri turėtų padėti "prisijaukinti" sėkmę. Tačiau nėra jokio lengvo kelio, yra tik juodas darbas. Modernios treniruočių salės nepadės įgauti sporitnės formos greičiau, kompetentingas treneris neparodys stebuklinbų technikų, kurios per kelis mėnesius mum atneš mūsų norimą rezultatą. Tiesa ta, kad raumenim, kūnui nusispjaut ar mes dirbame su naujais blizgančiais svoriais ar su senais surūdijusiais, kuriuos mum paliko senelis, ar nusipirkome "papigiai" iš interneto. Asmeniškai niekada nesidedu pirštinių kai darau prisitraukimus - mazoliai man primena, kad yra sunkus darbas, kurį turiu reguliariai atlikti, jei noiu gauti atitinkamą altygį, priartėti prie savo sukurtos vizijos. Apskritai patartina turėti viziją - savo tobulo "aš" ir tą akimirką kai jaučiamės silpni ir norime viską mesti reiktų savęs paklausti - ar tikrai man dabar taip sunku, kad turiu atsisakyti savo svajonės ir tai ko taip ilgai troškau ir siekiau? Ar vėliau nesigailėsiu, kad nuleidau rankas ir ieškojau pasiteisinimų, tam kad nuramint sąžinę? Reikia savęs nuoširdžiai paklausti - ar tai ką darau dabar tikrai mane priartins prie mano tikslo? Galbūt kažką reiktų keisti? Sėkmingas žmogus žino, kad visada yra ką keisti ir kur tobulėti, negalima stovėti vietoje, ngalima leisti savo raumenim adaptuotis ir užmigt. Būtina nuolat ieškoti, domėtis - išekoti būdų kaip pakelti savo efektyvumą į kitą lygį, todėl nerą jokių "galbūt" ar "norėčiau" yra tik žodžiai "noriu" ir "privalau". Tačiau žodžiai tik liks žodžiais, jeigu užstrigsime savo konforto zonoje ir leisime, kad šie metai būtų ne geresni nei praeiti. Juk ne bereikalo sakoma, kad viskas priklauso tik nuo mūsų. Visi tai žinome, bet ne visi ištikrųjų į tai įsiklausome. Taigi aukite su kiekviena diena ir neleiskite, kad pasiteisinimų ligos išblaškytų nuo tikslo, neleiskite sau būti silpni siekdami tikslo. Kapitonas, kuris žino savo kursą, supranta, kad audros tai tik neatskiriama kelio dalis ir nėra kur trauktis - reikia betkokia kaina išsigelbėti, nes kitaip nuskęsi. Todėl kai pradeda skaudėti, reikia duoti tam skausmui į snukį ir išspausti iš jo naudą.
Taigi, pirmiausia reikia būti nuoširdžiam, vieninteliui asmeniui, kuriame betkur ir betkada galima rasti stiprybės - sau pačiam.
Kiekvieną savaitę reikia sakyti sau - ačiū dievui pirmadienis, ačiū dievui dar viena treniruotė –
tai mane priartins bent vienu mažu žingsneliu prie mano tikslo. Tol kol mes
jaučiames pavarge, dvejojame, kažkas dirba sunkiai, tol kol mes baigiame
treniruotę, kažkas padaro dar kelis atsispaudimus, dar kelis prisitraukimus,
dar kelias serijas. Todėl, kad mūsų protas pasiduoda pirmas, ne kūnas, bet
protas. O turėtų būti atvirkščiai. Gyvename amžiuje, kuris mum suteikia įvairių
patogumų, klampina konforto zonoje, kurioje labai šilta. Todėl visalaik primindavau sau Robin Sharma
žodžius – konforto zona pati nesaugiausia vieta pasaulyje.
Kelias į sėkmę nėra tobulas.
Pasakiau daug įmantrių frazių, kuriomis nė krisleliu ne abejoju, tačiau būtina suprasti, kad kelias į sėkmę ne privalo būti tobulas, reikia kartais nusileisti ir savo poreikiams, reikia karts nuo karto save apdovanoti, kultūristai turi dienas vadinamas "cheat meal day" kai gali nesilaikyti savo dietų ir prisikirsti saldumynų kiek telpa. Žodžiu - galva sienos nepramuši. Reikia kartais atsitraukti ir įvertinti savo klaidas, būtina kartais atleisti sau silpnumą, būtina kartais atsipalaiduoti - tai normalu ir žmogiška. Bet jokiu būdu negalima manipuliuoti savo silpnybėmis - jos gali įtraukti į konforto zoną.
Pridedu savo rašytą eilėraštį, kuris ne karta man buvo tarsi rebilitacija.Guolyje šiltame aš neužsibūsiu,
Valia skrendu aš, o ne su vėjo gūsiu.
Ne kuklus aš, bet santūrus,
Galiu atverti į didybės tvirtovę vartus.
Žinau, kad danguje aš tik maža dėmė,
Bet galiu spindėti kaip ryškiausia žvaigždė.
Drąsa pas mane gladiatorių vado,
Liūtui nereikia avių parado.
Poseidonas siunčia man audrą,
Eolas vėjus žvarbius,
Bet aš ištveriu, nes aš stiprus.
Ir vis prisimenu kasdien,
Šiandien galiu daugiau negu rytoj,
Rytoj galėsiu daugiau negu šiandien.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą