Pamenu laikotarpį savo gyvenime, kai karts nuo karto jausdavosi dygėjimas krūtinės erdvėje, tai sukėlė man ne menką susirūpinimą ir ilgai netrukus pamaloninau kardiologą savo vizitu. Po kelių mėnesių tyrimų ir poliklinikos slenksčio mindžiojimo, diagnozė labai nuramino "nieko baisaus pas tave nematau, vienas vožtuvas ne visada sandarus, bet jokių vaistų ir gydymo nereikia", kai paklausiau kaip reiktų keisti gyvenimo būdą kad išvengčiau rimtesnių pasekmių ateityje, sulaukiau gan ironiško atsakymo : "sveikai gyvenk". Laimei, jau kuris laikas nejaučiu jokių širdies sutrikimų, tačiau nemaloni patirtis mane privertė susirūpinti savo širdimi labiau nei anksčiau. Žinau, kad yra tokių žmonių, kurie galvoja,kas širdies ligos tai pensininkų rūpestis ,girdi, kol jaunas tol širdis kaip pas jautį. Tačiau nuo to kaip rūpinsimės savo širdimi dabartyje priklausys kokią ją turėsime ateityje.
Esu susidūręs su stereotipu, kad kultūristai yra lėti, greit "padusta". Žmonės, kurie taip mano iš dalies yra teisūs todėl, kad labai dažnai širdies raumuo pas sportininką atsilieka nuo kitų raumenų. Neišvystyta širdis nesugeba išstumti tiek kraujo kad aprūpinti didelius raumenis deguonimi, ko pasekoje smarkiai sumažėja tokio žmogaus ištvermė ir gebėjimas efektyviai treniruotis. Širdis susitraukdama turi išstumti tiek kraujo,kad aprūpinti kitus organus deguonimi ir maisto medžiagomis. Jei situacija tokia, jog širdis maža neproporcingai kūno masei, tai jai reikia dažniau susitraukinėti, kad atlikti savo darbą ir aprūpinti organizmą. Ir atvirkščiai, kuo didesnė, labiau ištreniruota širdis, tuo ji sugebea daugiau vienu susitraukimu išstumti reikiamo kraujo. Tokia širdis susitraukinėja daug rečiau, todėl ji mažiau dėvisi.
Stiprinimas ?
Pulso matavimas vienas iš praktiškiausių būdų širdies apkrovos matavimui. Kuo labiau išvystyta širdis tuo retesnis pulsas, nes širdis mažiau kartų per minutę susitraukia - ji sugeba vienu susitraukimu išstumti daugiau deguonies aprūpinto kraujo. Normalus žmogaus pulsas ramybės būsenoje nuo 60 iki 90 dūžių per minutę. Tam kad širdis padidėtų, mūsų užduotis pakelti pulsą iki maždaug 60% mūsų pulso maksimumo ir jį tokiame lygyje palaikyti apie 30 - 60 min. Maksimalus puslas apskaičiuojamas iš 220 atimant savo metus ( pvz. man 20 metų, tai mano maksimalus pulsas 220 - 20 = 200). Kultūristų bėda ta,kad kiekvieno priėjimo metu širdies pulsas smarkiai pakyla, o poilsio metu vėl smarkiai sumažėja - tokiu būdų trūksta pastovumo palaikant pulso dažnį ir širdis menkai treniruojasi. Taigi, norint sitprinti širdį, būtina pasiekti adekvatų pulsą ir palaikyti jį bent 20 minučių.
Kokius pratimus daryti?
Be jokios abejonės palaikyti pastovų pulsą lengviausia aerobinių pratimų metu - tokių kaip bėgimas, plaukimas ar net ėjimas. Reikia pastebėti, kad širdis stiprėja tik tada kai pratimai daromi reguliariai ir pastoviai. Būtina užsibrėžti bent 3 kart per savaitę daryti cardio pratimus.
Internete yra daug šaltinių, kur parodyta kaip matuoti pulsą, tačiau mano patarimas būtų - pradžiai cardio pratimai turi būti kaip lengva mankšta be didelio krūvio, todėl nebūtina matuoti pulsą - užtenka, kad visas kūnas, sanariai juda. Perspektyvoje, stirpėjant širdžiai apkrova turi būti laipsniškai didinama - būtent šiuo etapu yra naudinga matuoti pulsą, kad ne persistengti. Man geriausia cardio trenirutoė, kuri trunka apie 45 min, pulsas apie 120 - 130.
Širdis yra svarbiausias mūsų raumuo, jeigu kiti raumenys ilsisi kai mes miegame, tai širdis niekad nesustoja dirbusi. Tai yra mūsų kūno variklis, kurį būtina prižiūrėti, kitaip smarkiai sumažės treniruotės efektyvumas. Apibendrinat galima pasakyti, kad širdies stirpinimas yra daug svarbesnis už raumenų stiprinimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą