Sportas - pastovumo reikalaujantis procesass. Įdomu tai, kad dažniausiai visi tą žinome. Juk viskas atrodo labai paprasta - tiesiog reikia ilgai ir sunkiai dirbti ir rezultatai anksčiau ar vėliau ateis. Tačiau kaip nusiteikti mankštintis reguleriai ir be pertraukų? Kur reikia ieškoti motyvacijos šaltinio, kuris stumtų į priekį? Pabandysiu atsakyti į šiuos klausimus remdamasis savo kuklia patirtimi ir eksperimentais.
Tam, kad gerai pažintume tam tikrą reiškinį, reikia jį išnagrinėti visapusiškai, todėl norėčiau pradėti nuo prastai pasirinktos motyvacijos. Žmonės dažnai pradeda mankštintis dėlto, kad yra įkvėpti kažkokio reiškinio, tai gali būti: vaizdelis pamatytas per youtube, sportininkas, kuris yra autoritetas, filmo herojus ir t.t Bėda ta, kad tai sukelia labai didelias idealizacijas, o kartu ir nerealistiškus siekius kaip per metus išvystyti kūną panašų į Sylvesterio Stallonės. Papraščiau tariant tu save su kažkuo lygini ir jautiesi nepilnavertiškas. Labai gerai yra turėti tokį idealą kaip A.Schwarzeneggeris, tačiau lūkesčiai visda turi būti adekvatūs, o žmonės, labai dažnai nori greitų rezultatų, galiausiai nuleidžia rankas nieko nepešę arba griebiasi cheminių preparatų, tam, kad neatsilikti nuo savo susikurtos tikrovės. Šitoje vietoje galima būtų pabrėžti, kad raumenų masės auginimas yra ilgas procesas.
Taigi, kyla klausimas kur ieškoti teisingos motyvacijos? Dar kartą pasikartosiu - nieko tokio turėti tokius idealus, kurie daug pasiekę kaip motyvacijos šaltinį, tačiau kai reikia išsikelti tikslus jie turi būti realistiški. Kelkit aukštus tikslus, bet įvykdomus. Mano pagrindinis patarimas yra megaukitės pačiu procesu. Man patinka mankštintis, todėl nenuostabu,kad man surasti motyvacijos prisiversti sportuoti visiškai nesunku. Sportas man suteikia gerą savijautą, pasitikėjimą savimi tai kodėl turėčiau to nedaryti? Nebereikalo sakoma, kad kartais tikslo siekimas suteikia daugiau laimės nei pasiektas tikslas.
Tiesa,kad su draugu sportuodami vienas kitą raginame, ir stumiame į priekį, bet kaip surasti tinkamą treniruočių partnerį? Deja, bet dažniausiai pasirenkamas netinkamas treniruočių partneris - treniruočių metu vysto pokalbį, taip atitraukia dėmesį nuo pačios treniruotės, todėl reiktų pasirinkti tokį partnerį, kuris treniruotės metu užmirtšta visas apkalbas ir bereikalingus pokalbius ir atiduoda visą savo demesį sportui.
Labai geras motyvatorius yra priklausomybė. Jau minėjau, kad aš mėgaujuos pačiu procesu, todėl aš esu nuo to priklausomas. Kai nesportuoju ilgesnį laiką pradedu jausti psichologinį diskomfortą, lyg nesilaikau įprasto savo gyvenimo stiliaus.
Mokėjimas pasakyti "ne" gali turėti labai didelę svarbą. Tikrai atsiras, kai vietoj treniruotės draugas siūlys alaus, kai bus proga gerai "paūžti", ir jei sutiksite per dažnai, galite pakliūti į spastus, kai nekalti išgėrimai vis dažnės kai galiausiai prarasite savo progresą. Tad verta susimąstyti ar verta dėl trumpalaikio malonumo atsisakyti rezultato? Visi girdėjime, kad "prie progos nieko tokio", aš nenoriu su tuo ginčytis, bet reikia suprasti kad ta proga negali būti kiekvieną savaitgalį, kad gali atsirasti įprotis tos progos ieškoti, kad tos progos gali vis dažnėti - jei pateisini alkoholį vieną kart per mėnesį labai didelė tikimybė,kad po kažkiek laiko pateisinsi du kartus ir taip toliau, todėl labai svarbu yra laiku pasakyti ne. Gali būt, kad prarasate dėl to draugą, kad jūsų nesupras, tačiau jūs patys renkatės savo kelia, ir žiūrit su kuriais jum pakeliui, dėl kitų nuomonės nevertą atsisakyti savo gyvenimo vertybių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą